Tekalba sienos!

Kai prieš kelerius metus atsikraustėme į naujus namus, šnairavau į kamštine medžiaga apkaltas koridoriaus sienas. Tuomet nebuvo nei Timūro, nei Sonijos, nei įsivaizdavimo, kad kažkada tom sienom pasakysiu didelį AČIŪ.

Ačiū už tai, kad be išlygų ir skausmingesnių padarinių priima visus mūsų kūrinius, mokinimosi medžiagą, įvairius projektelius bei inspiracijas.

Su daug kuom, kas kabojo ant mūsų sienų, norime supažindinti ir jus. Tikimės, kad jūsų namų sienos taip pat prakalbs 😉

Emocijos

Kai Timūrui buvo apie 1,5 m., ant sienų apsigyveno emocijos. Tikrų vaikų + pieštinių veidelių. Mano nuostabai, pro sieną niekada nebuvo praeita šiaip sau. Timūras visad stabtelėdavo ir pakviesdavo mane aptarti vieną, ar kitą emociją. Kai kažkurią emociją patys patirdavome, prie sienos atskubėdavome taip pat, bakstelti į vaiką, kuris panašiai jaučiasi. Kalbu daugiskaita ne atsitiktinai, – apie mūsų, tėvų išgyvenamas emocijas kalbame taip pat.

Tęsiant pažintį su emocijomis ir priežasčių-pasekmių ryšių nustatymu + panardinimas į veiklą anglų kalba.

Kūrybiniai reikalai

Vertikalioje padėtyje kuriami darbai, pasirodo, kur kas labiau įtraukia nei horizontalioje:) Saulėgrąžos + naminis plastilinas, ant kurio klijuojamos saulėgrąžų sėklos.

O čia plastilinu išklijavome veidukus. Įvairių personažų galvų šablonus galite parsisiųsti štai čia – http://bit.ly/2mGJi8j.

Rulonėliai nuo popierinių rankšluosčių ir tualetinio popieriaus, ką besakyti – reikalas visad panaudojamas. Dėka jų, ant mūsų sienos išpiešto medžio kadaise apsigyveno štai tokie apuokiukai 🙂

Advento kalendorius šiemet taip pat apsigyveno ant sienos. Štai tokiu pavidalu.

Vaiko dydžio medis, ant kurio lapeliai išpiešiami ausų krapštukais, pamirkytais dažais (vienas prie kito sudėtais ir virvele aprištais), buvo wow!

Ne mažiau wow sukėlė ir kreidutės, karštais klijais prilipintos prie kartono ir išlydytos plaukų džiovintuvu.

O čia šėliojimo buvo!

Rulonėlius išdažėme, su smeigtukais prie kartono pritvirtinome ir kamuoliukus, mašinėles ridenome. Į dubenį su vandeniu. Nes taip, pasirodo, kur kas smagiau 🙂

Sienos mokina

Periodiškai mūsų sienos pasidabina ir spalvinga-mokomąja medžiaga. Čia pirštelius skaičiavome.

Kitąkart pirštelius atskirai iškarpinėsiu ir klijuosiu tik delno dalį, kad tuos pirštelius dar užlenkti skaičiuojant galima būtų.

O čia skaičiavome obuoliukus ant medžio.

O čia spalvų mokinomės. Tąkart Timūrui buvo traukinukų periodas, tad iš spalvoto lipnaus popieriaus iškarpėme vagonelius, traukinio kabiną atsispausdinome ir priklijavome su lipnia juosta. Tuomet susirinkome įvairius spalvingus žaisliukus ir juos su dviguba lipnia juosta klijavome prie tos spalvos vagonėlio.

Dar kabojo abėcėlė, kurios nuotraukos biesas žino kur. O buvo taip, kad kas savaitę mokinomės vis naujos raidės. Vieną savaitę raidė A ir jos spausdintiniai, rašytiniai, mažosios-didžiosios variantai. Plius patys ant plakato būtinai išrašinėdavom savaitės raidę. Be raidės ant plakato atsirasdavo daug spalvingų paveiksliukų iš tos raidės: asilas, apelsinas, apuokas ir t.t. su jų pavadinimais ir apvesta A raide.

Komunikacinių įgūdžių ir estetinio skonio formavimui

Man be galo patinka paganyti akis į autorius, kurių kūryboje – vaikai ir jų gyvenimas. O vaikams, kaip žinia, labai patinka žiūrėti į kitus vaikus. Todėl šioje situacijoje gaunasi win-win. Sustojame su didžiuoju meno vertintoju ir aptarinėjame: koks siužetas pavaizduotas paveikslėlyje, kokios vaikų emocijos atsispindi, atkreipiame dėmesį kokios detalės krinta į akis visų pirma.

Keli autoriai, kurių kūryboje karaliauja vaikai – Donald Zolan, Morgan Weistling, Arthur John Elslay.

Darbų ekspozicija

Na ir aišku, visi namo parsinešti kūrybiniai darbeliai iš darželių bei mokyklėlių, kažkurį laiką būna iškabinti ekspozicijoje. Didijį kūrėją pagerbiant:) Čia tąkart atsirado ir širdžiai brangios nuotraukos.