Slime‘ai, “šlykštukai”, naminiai plastilinai ir dirbtiniai sniegai – emocijų sugertukai
Mums patinka įduoti į rankas kažką paminkyti kiekvienam užklydusiam – draugui, seneliui, vaikui. Kai rankose kažką malonesnio makaluoji, mintys lengviau rikiuojasi, emocijos rimsta. Žodis po žodžio ir žiū – jau kokį kūrinį sulipdei, į kurį visą naštelę, ar džiaugsmą sudėjai 🙂
Vaikams nepraleidžiu progos įduoti kokį naują lipdalą. Būna – emocijos kunkuliuoja, ar ryšys kažkuriame etape nutrunka – susikalbėti sunku, nepasitenkinimas abipusis, sakau „palipdom ką nors?“, atsakymas tokiame emociniame fone dažniausiai būną „neeee“. Tuomet sėdu lipdyti pati, tyliai. Ir visada visada už nugaros išgirstu topu-top, atitipenančias 4ias kojytes. Proceso stebuklas pradeda vykti.
Turime namie ir tradicinio plastilino, tačiau dėl jo kietoko pavidalo kol kas mažiems pirščiukams maloniau darbuotis su alternatyvom. O jų – yra. Ir darbuotis rekomenduojama ne tik dėl emocinio fono gerinimo, bet ir dėl smulkiosios motorikos lavinimo. O šią savo ruožtu privalu rūpintis, nes „pirštų galiukai – smegenų tasa“ 😉
Šiame įraše pasidalinsiu mūsų namų mėgiamiausias lipdalais ir su didžiausiu dėkingumu priimsiu jūsų idėjas. Lengvo bei naudingo susiskaitymo 😉
Naminis plastilinas
Šis mūsų namų „senukas“ puoduose nuolat „kunkuliuoja“ ne tik dėl to, kad į jūsų krepšelius vis įkrenta tai „Pasidaryk pats Kalėdinę eglutę“, tai „Pasidaryk pats besmegenį“, ar „Pasidaryk pats kirminą“, bet ir dėl to, kad šis plastilinas – puikiausias bet kokios veiklos „paruoštukas“.
Ši masė tai ir draugingas monstriukas, valgantis blogas emocijas, ir kelio trasa, ir betonas kaladėlių sulipdymui, ir ir ir…Aibę idėjų lipdymui rasite šiame albume, o klasikinis ir niekad nepavedantis receptas būtų:
- 2 puodeliai miltų,
- 1 puodelis druskos,
- 4 šaukštai aliejaus,
- 4 šaukštai acto, ar citrinų rūgšties,
- 1 puodelis vandens,
- guašinių, ar maistinių dažų.
Viską suverčiame į puodą, sumaišome, pakaitiname maišant ant silpnos ugnies iki susiformuos tiršta, prie pirštų nelimpanti masė.
Mums patinka įlašinti į masę ir mėgiamo eterinio aliejaus. Dažniausiai tai būna levandų. Tuomet minkymo, lipdymo procesas tampa raminančiu neabejotinai.
Slime’ai
Jų turime dvejopų ir juos vienodai mylime. Slime‘as su burbuliukais, ar jo rinkinukas labai smagiai kutena delniukus ir plačiai veria fantaziją. Paliktas džiūti, gali virsti ar nauju dūšelei brangiu darbeliu-draugu, ar papuošalu, ar puodelio/pieštukinės dekoracija. Mūsų lipdytojai – 1,5 ir 3,5 m. dažniausiai pasitenkina vien lipdymo procesu ir baigę skuba sudėti viską sandariai į maišiukus – kitam kartui.
Labai užburia tokio „minkalo“ spalvų sujungimas. Ne tame etape, kai viskas susimaišo tiek, kad tampa vienalyte neaiški pilkai-rudaJ O tame, kai spalvos dar šoka atskirus šokius, bet draugėn su kitom.
Orinis slime‘as visai šviežias ir absoliučiai mus pakerėjęs variantas. Ateity, tikiu, gims ne vienas gražus kūrinys, o kol kas dažniausiai su juo darbuojamės arba kuriant abstrakčias formas, minkant, arba “kepant” įvairius reikalus su silikoninėms formelėm. Gabaliuką kyšt-prispaust-išimi-išdžiovini ir VUALIA!
Jei reiktų nupasakoti, koks jausmas yra laikant, minkant šį slime‘ą, įvardyčiau tik kaip „dėbesėlis rankose“ 😉
Pūrusis slime’as
Jei iš orinio plastilino galima kažką suformuoti ir nulipdyti, tai purusis slime‘as būtų skirtas labiau minkymui ir kitam manipuliavimui: idėjimui į talpą ir stebėjimui, kaip jis pasklinda po ją, tampymui, plėšymui, sulipdymui į vieną ir t.t. Nieko konkretaus. Visiškas „laisvasis minkymas“, bet be galo malonus, raminantis, pirščiukus minklinantis. Šis slime‘as lygšiol pelnydavo visų simpatijas, kieno rankose atsidurdavo. Amžiaus cenzo šiam reikalui nėra. Bile į burną jau visko lipdytojas nebesidėtų 😉
Dirbtinis sniegas
Absoliučiai „iš kitos operos“, bet ne mažiau puikius pojūčius suteikia dirbtinis sniegas. Jo konsistencija gali varijuoti, priklausomai nuo pilamo vandens kiekio. Pili mažiau – gauni kone sausą, birią masę, daugiau – skystesnę. Jei pusvalandžiui sniegą dar į šaldytuvą pastatysite, kertame lažybų, kad mažasis minkytojas nuo tikrojo sniego – neatskirs 🙂
Minkykite, formuokite sniego gniūžtes, pilkite kalną, nuo kurio ridensite mašinėles, statykite sniego senį, jį nudažykite.
Jo didenybė – “šlykštukas”
Šlykštukas. Jį mes išbandę visokį – ir kietsnį, į paskirus gabalus pasklindantį ir skystesnį, tekantį tarp pirštų, kol atradome daug maž aukso viduriuką (minkštą, bet ne per labai :)) ir jūsų namams pasiūlėme.
Oj-oj, žodžių maža apdainuoti šį mūsų mylimą minkalą: gaunasi vėsi, apie dviejų dienų galiojimo (vėliau pasivandeniuoja) masė, kurią vien laikyti džiaugsmas. O toliau jau išmonės reikalas. Mums patinka ant jo važinėti; juo apdėti stiklines, žaisliukus ir stebėti kaip pomažu apteka; daryti jame pirštukų įspaudus, kurie užburiančiai po akimirkos pranyksta; pjaustyti.
Ką čia, tekalba vaizdai – juose visa laimė!
Tokia ta mūsų lipdymo patirtis šiai dienai, mielieji 🙂 Pasipasakokite ir jūs apie savąją. Mums taip gerą kaskart išgirsti Jus!
Lėto, ramaus ir jaukaus švenčių laukimo,
su šypseningais linkėjimais,
Julija + Timūras + Sonija
