Kai tėvystė išgarina. Pažvengiam, palinkčiojam ir kapanojamės toliau.
Apie tai, kad tėvystė, tai mums suteikta Visatos malonė nėra nė ką kalbėt. O štai apie tai, kad tėvystė emociškai išgarina, fiziškai išvargina ir ne vieną ašarą išspaudžia, pasikalbėti reikia ir sveika! Iš tokių tad bėdų gimsta daug komiškų situacijų bei pasakymų, kurie bent tą akimirką prajuokina, šiek tiek pastiprina ir suteikia jėgų kapanotis toliau 🙂
Jokių psichologinių tekstų. Tik keli mano išsaugoti screenshotai, kuriais pasidalinu su tos pačios lemties draugėm. Pažvengiam, palinkčiojam ir kapanojamės toliau 🙂
P.S. atleiskite, jei vertimai netikslūs. Esmė, tikiuosi, liks nepakitusi.
Žmonėms visada knieti sužinoti,
kaip aš sugebu auginti 2 vaikus, palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą, kasdien sportuoti, maitinti šeimą šviežiu, naminiu maistu be gliuteino. O aš atsakau: “viskas įmanoma, kai tu MELUOJI!”
Po 20 minučių,
“smagios vasaros veiklos” su vaikais.
Tas jausmas,
kai išleidi visus pinigus, kad nusivesti vaiką kur nors smagiai papramogauti, o jis atrodo štai taip visą pramogos laiką…
Mano vaikas, kai sakau “būk atsargus, gali susižeisti”;
Po 10 sekundžių…
Aš: <stengiuosi išlaikyti nakties miego režimą vasarą>
Paukščiai: MES VISI LAUKE IR RENGIAME GARSŲ PAUKŠČIŲ VAKARĖLĮ!
Ledų autobusiukas: TAIP TAIP VAIKAI, NEMOKAMŲ LEDŲ NAKTIS. MES FAKTIŠKAI JUOS METAME PRO AUTOBUSIUKO LANGĄ!
Saulė: <šviečia stipriau>.
Man ir mano dvimetinukei patinka žaisti smagų žaidimą,
kai ji pasako kažką, ko aš nesuprantu, tuomet aš bandau spėlioti apie ką ji kalba, kol mes abi pravirkstam.
Mano vaikas prieš vakarienę: aš išbadėjęs, man reikia užkąsti.
Mano vaikas per vakarienę: aš sotus, nebegaliu valgyti.
Mano vaikas po vakarienės: aš išbadėjęs, man reikia užkąsti.
Kartojasi: amžinai.
Turėtų egzistuoti Robinas Hudas,
kuris vagia energiją iš vaikų ir atiduoda ją tėvams.
Kaip apsaugoti daiktus,
nuo vagystės paplūdimyje.
Nėra geresnio jausmo,
nei matyti, kai jūsų vaikas elgiasi maloniai jam nežinant, jog jį stebite.
Ką aš sakau ką tik “iškeptiems” tėvams:
sveiki atvykę į nuostabų nuotykį.
Ką aš sakau ką tik “iškeptiems tėvams”, kurie yra mano geriausi draugai:
sveiki atvykę į kakučių šou. Turėkite drėgnų servetėlių kiekviename kambaryje.
Kai aš bandau išmesti savo vaikų meninius darbus,
o jie pagauna mane su įkalčiais iš šiukšlių dėžės.
Mano vaikai praeis teisiai pro tėtį,
ir įsiverš į dušą, kad atidaryčiau jiems užkandžių.
Vasaros atostogos. Taigi, aš šįryt prikėliau savo 12-ametę 5:15 val.
Aš laukiau šios keršto valandos nuo jos 4-erių!
Niekas neturi daugiau š…reikalų savo “reikia padaryti” sąraše,
nei vaikas, kuriam ką tik pasakyta “metas į lovą!”
Ką aš įsivaizduoju, kai kas pasako, jog jo vaikui 62 mėnesiai.
Ir pabaigai:(kas jei tokį rastumėte skelbimų lentoje? Kas, jei tokį padarytumėte ir pakabintumėte su savo bičiuliu…?)
Tau senai nedovanojo gėlių. Imk į sveikatą!
Spaudžiame šypseną ir kapanojamės toliau 🙂
J.
